patylus

patylùs, -ì adj. (4) 1. tylus, pritilęs: Patyliu balsu ji man paaiškino: Ji mirė rš.

patỹliai adv.: Tai nesusipratimas,– sako jis patyliai rš. Valandėlę tylėjusi, patyliau nei prieš tai buvo kalbėjusi atsakė rš.

2. tylokas: Patylùs žmogus Dglš.